Nekilnojamojo turto profesionalai ir besidomintys nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje lapkričio 14 d. susirinko į kasmetinį Lietuvos nekilnojamojo turto verslo asociacijos forumą, kuris šiemet vyko jau šeštąjį kartą.
Forumą pradėjo LNTVA prezidentas Audrius Gudanavičius, paraginęs dalyvius susipažinti, pasidalinti gerąja patirtimi ir papildyti savo žinių bagažą. Jis pristatė naująją LNTVA direktorę Kristiną Jadevičienę.
Susirinkusius forumo dalyvius pasveikino Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Meras teigė, kad jo tikslas – atstatyti miesto balansą. Anot mero, tam, kad Vilnius „tvirtai stovėtų ant abiejų kojų“, šiuo metu turi būti užtikrinta miesto plėtra pietų kryptimi. R. Šimašiaus teigimu, vykdomi ambicingi ir pribrendę projektai, susiję su miesto geležinkelio stotimi. Be to, daugiau dėmesio skiriama Naujininkų ir Rasų zonoms, kad šių rajonų gyventojai jaustųsi kaip miesto centre.
Renginio vedėja Džiuginta Daujotaitė pokalbiui apie gyvą miestą ir ateities urbanistikos tendencijas į sceną pakvietė Algirdą Kaušpėdą, kuris pateikė duomenis, kad šiandien miestuose gyvena 50 proc. žmonijos, o 2050 metais miestuose gyvens net 75 proc. visų planetos žmonių. Tokia tendencija kelia tam tikrus iššūkius visuomenei – tai klimato kaita, visuomenės senėjimas, nuolat didėjantis energijos poreikis, dalijimosi ekonomikos poveikis, transporto sistemų pokyčiai ir t.t. Deja, XX a. miestai plėtėsi atskiriant funkcines zonas, ir tai sąlygojo miestų išdrikimą. Išdrikusiam, segreguotam miestui reikia dvigubai daugiau teritorijos, kur kas daugiau gatvių. A. Kaušpėdo manymu, turime rasti sprendimų, kaip atgaivinti miestą, kaip jį vėl humanizuoti. Viena pagrindinių jo minčių – miestas turi būti mišrus, integruotas, turi turėti gerai išvystytą miesto infrastruktūrą. Kalbėdamas apie tai, kaip kurti gyvą miestą, architektas A. Kaušpėdas sakė, kad miesto kūrėjai turi suvokti savo miestą kaip tam tikrą ekosistemą. Jo teigimu, miesto „automobilio mastelis“ turi būti pakeistas „žmogaus masteliu“ – miestas turi būti patogus ir įdomus pėsčiajam; miesto kaip vartotojų imperija turi tapti kūrėjų respublika. Savo pristatymą A. Kaušpėdas užbaigė įdomia mintimi, kad „gyvas miestas ugdo gyvus žmones“.
Algirdo Kaušpėdo pristatymo skaidrės (PDF 10,2 MB)
„Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis kalbėjo apie esamą Lietuvos gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto rinkos situaciją ir ateities perspektyvas. Jo teigimu, kalbant apie Vilniaus nekilnojamojo turto kainas, apie sandorių kiekį, rinka jau pradeda artėti prie savo maksimumo. Kaune rinka aktyvi, tačiau vis dar auga, o Klaipėdoje rinka kyla į aktyvesnę stadiją, tačiau kainos kyla mažiausiai iš šių trijų miestų. Remiantis S. Vagonio duomenimis, butų kainos Vilniuje nuo „dugno“ 2010 m. pakilo 30 proc., Kaune žemiausios kainos buvo 2013 m., ir per pastarąjį laikotarpį pakilo 15 proc., o Klaipėdoje nuo žemiausių kainų 2013 m. pabaigoje butų kainos pakilo 11,9 proc.
2018 m. Vilniuje turėtų būti pastatyta apie 4700 butų – tai 12 proc. daugiau nei pernai. Kaune ir Klaipėdoje statybos apimtys taip pat kyla, tačiau neprilygsta Vilniui.
S. Vagonis paneigė sklandančias kalbas, kad nesant pakankamai paklausai, naujos statybos butai atpigs. Nuo 2012 m., „Ober-Haus“ skaičiavimais, Vilniuje buvo pastatyta 22200 butų, o parduota 22150 butų, taigi skaičiai apylygiai. Analitikas teigia, kad kainų segmentacija neišvengiama, vadinasi tam tikri vystytojai gali koreguoti kainas, tačiau bendras kainų lygis turėtų išlikti toks pats.
Kalbant apie būsto rinkos ateities kryptis, jas veikia dabartiniai teigiami rinkos dalyvių lūkesčiai, vis dar itin žemos būsto paskolų palūkanos, augančios gyventojų pajamos, stabilus būsto pirkimo ir nuomos kainų santykis.
Anot S. Vagonio, būsto pasiūlos perteklius nėra grėsmė paklausai. Kainos gali koreguotis nebent dėl naujų ar pakeistų nekilnojamojo turto mokesčių, o realiausia grėsmė būsto kainoms būtų pasaulinio pobūdžio ekonominė krizė.
S. Vagonio pristatymo skaidrės (PDF 6,1 MB)
Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims, tęsė temą apie būsto kainas. Šiais metais savo analizei jis pasirinko originalų segmentą – nagrinėjo brangiausius Lietuvos didmiesčių būsto sandorius. Analizei buvo atrinkti butai ir patalpos, kurių kaina viršijo 1800 eur/kv.m. Kaune ir Klaipėdoje bei 3000 eur/kv.m. Vilniuje. Palyginimui buvo pasirinktas 2007 m. antras ketvirtis, ir analizuojami buvo 2016 ir 2017 m. abiejų ketvirčių ir pirmojo 2018 m. ketvirčio sandoriai. Tokių susidarė apie 1550.
Brangiausių butų sandorių Vilniuje buvo sudaryta 99. Tai 1,8 proc. nuo visų Vilniuje per šį laikotarpį parduotų butų. Praėjusiais metais pirmą pusmetį buvo sudaryti 54 tokie sandoriai ir jie atitinkamai sudarė 1,1 proc. visų butų pardavimų.
Toks pats 0,7 proc. augimas užfiksuotas ir Kaune – nuo 39 sandorių 2017 m. pirmąjį pusmetį iki 55 sandorių per pirmuosius šešis šių metų mėnesius. Klaipėdoje augimas per metus labai nežymus – tik 0,2 proc.
R. Reginio nuomone, būtent Klaipėdoje galima buvo pastebėti vadinamojo „kainų burbulo“ susidarymą, kai 2007 m. antroje pusėje kainos labai šoktelėjo už senos statybos butus daugiabučiuose ir tokie sandoriai sudarė net ketvirtadalį visų to laikotarpio sandorių.
Įdomus R. Reginio pastebėjimas buvo tas, kad ploto ir kvadratinio metro kainos priklausomybė prestižinio būsto atveju yra atvirkštinė nei ekoniminio būsto atveju, kai didesnis butas reiškia mažesnę kainą už kvadratinį metrą. R. Reginio nuomone, prestižinis būstas ne tik gyvenamojo ploto, bet ir statuso funkciją, tad didesnis plotas čia gali kainuoti daugiau.
R. Reginio pristatymo skaidrės (PDF 6,1 MB)
Diskusiją apie naują statybą savo pristatymu pradėjo Martynas Žibūda, „Eikos“ Plėtros departamento direktorius. Remdamasis „Registrų centro“ duomenimis, jis teigė, kad šie metai bus rekordiniai pagal planuojamus visų butų pardavimus Vilniuje.
Jis taip pat apžvelgė „Eikos“ naujos statybos duomenis: šiuo metu bendrovė turi 4472 neparduotų butų Vilniuje, ir tai didžiausias skaičius nuo 2013 metų. Įdomu pastebėti, kad vidutinės ir ekonominės klasės būstų procentas išlieka daugmaž toks pats, o daugėja prestižinės klasės butų. „Eikos“ duomenimis, ekonominės klasės būsto kvadratinio metro kaina nuo 2014 m. sausio mėn. iki š.m. spalio pakilo apie 200 eur, o tuo tarpu prestižinės klasės būsto per tą patį laikotarpį – net daugiau nei 400 eur.
Apibendrindamas savo pristatymą, M. Žibūda teigė, kad tiek paklausa, tiek pasiūla iš ekonominės klasės pereina į brangesnio būsto segmentą, taigi ir vidutinė būsto kaina kyla dėl augančio brangesnio būsto populiarumo.
M. Žibūdos pristatymo skaidrės (PDF 1,5 MB)
Diskusijoje apie tai, ar rinka jau pasotinta naujos statybos būstu, kurią moderavo Viktoras Račkovskis, „Centro Kubas Nekilnojamasis Turtas“ vadovas, dalyvavo Martynas Žibūda, „Eika“ Plėtros departamento direktorius, Arnoldas Antanavičius, „Real data“ vadovas ir nepriklausomas ekspertas, Antanas Dagelis, „Cloud architektai“ vadovas ir architektas ir Viktorija Vanagė, „Profitus“ įkūrėja ir valdybos pirmininkė. Dalyviai svarstė apie didžiųjų miestų esamas situacijas ir teikė savo prognozes ateičiai. Antanas Dagelis savo teiginiu, kad kuo tankesnis miestas, tuo jis tvaresnis, antrino A. Kaušpėdo išsakytai minčiai. Diskusijos dalyviai pritarė jo minčiai, kad mieste labai svarbu turėti kokybiškas viešąsias erdves. Paklausti, kiek gyventojų įsivaizduoja Vilniuje 2050 metais, diskusijos dalyviai žėrė įvairiausias prognozes nuo 200.000 iki kelių milijonų gyventojų, priklausomai nuo to, kokias perspektyvas kuris įžvelgė. Galiausiai kalba pasisuko apie netolimą robotizuotą ateitį ir tai, ar laikysime robotus miesto gyventojais bei apie tai, kokių „gyvenimo“ sąlygų reikės jiems ir kaip tai paveiks būsto rinką.
Po smagios diskusijos rimtą temą nagrinėjo Agnė Daukšienė, „Lewben grupės“ vyriausioji teisininkė ir Monika Narbutaitė, „Lewben grupės“ vyresnioji atitikties specialistė. Jų pristatymas „Kodėl NT brokeris gali atsidurti po FNTT pareigūnų padidinamuoju stiklu” sudomino forume dalyvaujančius brokerius, kurie išgirdo įvairių įžvalgų apie kitų šalių patirtis, vykdant nekilnojamojo turto sandorius ir gavo praktinių patarimų, kaip užtikrinti, kad sandoriai vyktų tinkamai, skaidriai ir nekeltų papildomų rūpesčių sandorio dalyviams.
Lewben pristatymo skaidrės (PDF 3,1 MB)
Vėliau scenoje kalbėjo Žydrūnas Gaudiešius, „Fabula Hill + Knowlton Strategies“ partneris. Jis pasakojo, kaip parduoti objektą išnaudojant įvairius reklamos kanalus ir nagrinėjo #Tower projekto komunikacijos kampaniją. Užduotis nebuvo lengva – reikėjo įveikti įsišaknijusį požiūrį į ilgametę apleistą statybą ir sukurti klientų akyse visiškai naują statinio „veidą“.
Ž. Gaudiešiaus pristatymo skaidrės (PDF 21,5 MB)
Temą apie reklamą ir socialinius tinklus pratęsė Arijus Žakas, bendrovės „Socialus marketingas“ vadovas. Savo pristatymu jis siekė atsakyti į klausimą „Ko iš mūsų nori žmonės?“ A. Žako pristatymas buvo ypač aktualus brokeriams, vystytojams, statybų bendrovėms, kitiems nekilnojamojo turto rinkos dalyviams, kuriems reikia pasiekti klientą, papasakoti apie savo prekę, išsiskirti rinkoje, siūlančioje daug įvairių pasirinkimų.
Ekonomistas, socialinių mokslų dr. Gitanas Nausėda pristatė dabartines ekonomines tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje. Anot G. Nausėdos, Didžiausiuose pasaulio regionuose daugėja ekonomikos lėtėjimo ženklų, ekonomikos augimą lėtina ir stiprėjanti įtampa, nes geopolitinis „stresas“ iš tarptautinės erdvės nesitraukia. G. Nausėda teigia, kad „toliau lėtėjant svarbių regionų ekonomikai, tai paveiktų ir Lietuvos eksportuotojus“. Todėl jis prognozuoja, kad Lietuvoje 2019 m. nuosaikesnį augimą lems lėtesnės eksporto apsukos. Anot G. Nausėdos, „Augęs gyventojų optimizmas, atsukti kredito kraneliai, spartėjęs algų augimas po krizės nuosekliai didino būsto rinkos aktyvumą. Vidutiniškai būsto kainos šalyje dar tik artėja prie 2008 m. buvusių aukštumų, tačiau naujo būsto kainos Vilniuje jau viršijo rekordus“. Ekonomistas teigia, kad regionuose trūksta tiek darbo pasiūlos, tiek kvalifikuotos darbo jėgos. Be to, grėsmingos demografinės tendencijos gero nežada – ruoštis reikia jau dabar. Teigdamas, kad šalies ekonomika šyla, G. Nausėda savo pristatymą užbaigė tokiu patarimu: „Ūkio augimui esant pakilime, būtina kaupti rezervus juodai dienai“.
dr. G. Nausėdos pristatymo skaidrės (PDF 2 MB)
Po šio rimto patarimo dalyvius geros nuotaikos pripildė improvizacijos teatro „Kitas kampas“ aktorių Audriaus Bružo ir Kirilo Glušajevo duetas, savo interaktyvų muzikinį seminarą apie kūrybiškumą, įsitraukimo procesą ir kūrybiškumo galią „From Spectate to Participate“ vedė Jurgis Didžiulis.
Renginį vainikavo dvi vakaro viešnios – Lolita Kovaitienė, „Personalo valdymas“ konsultantė, kalbėjusi apie darbuotojų, vadovų, lyderių ir komandos motyvaciją ir konsultantė, organizacinės psichologijos specialistė Rima Vanagė, pasidalinusi patarimais, kaip tapti ryšių mezgimo virtuozais.
L. Kovaitienės pristatymo skaidrės (PDF 1 MB)
R. Vanagės pristatymo skaidrės (PDF 2,1 MB)
Pirmą kartą ant šios scenos pasirodę kalbėtojai sakė, kad dar nėra buvę renginyje, kur tokia šilta atmosfera kaip šiame forume. Tad laukiame jų kitais metais ir vėl kviečiame Jus susitikti 2019 m.!
Apžvalgą parengė Jolanta Augustaitė
Pilną nuotraukų galeriją galite rasti ir parsisiųsti čia: Google Drive foto galerija
